išpažinti

išpažìnti tr. 1. S.Dauk nustatyti tapatybę: Aš tavę neišpažinaũ, maniau, kad anūkė ateina Dg. Žmogaus išpažýt negaliu, akla Drsk. Dabar pradėjau [tą žmogų] išpažìnt: jau i pasišnekam susitikę Mžš. Nusiprauskie, mergužėle, tep baltai burnelę – niekas neišpažis, kad tu ne mergelė LTR(Vs). 2. refl. susipažinti: Tai tada jie ir išsipažìno Pnd. Išsipažìnom, išsipasakojom Kvt. Jis su jais visais išsipažìnęs Skp. 3. įgyti žinių apie ką: Motinai gelbėjau nešti kiocius, teip išpažináu miestą Plik. 4. patirti, išgyventi: Mes tai išpažìnom jaunystę Žg. Dar aš neišpažinau jaunųjų dienelių, rūtų vainikelio LLDII606(Šll). Pas močiutę augau, vargo n’išpažinaũ JV942. | prk.: Aš nieko to turto neišpažinaũ – tik darbo daug, o pinigus jis ėmė Vl. ^ Kad tu jaunų dienų neišpažìntum! Šln. 5. suprasti: Pirma neišpažìnom tokių žodžių Ker. Mat labai gerai tas raides išpažinaũ Sb. ║ nutuokti, išmanyti: Apie kirmėles daktarai mažai išpažį́sta Graž. 6. pripažinti: Vasaros nėko neišpažį́stu; kad kur einu, i megztinį apsisiautu, i viską Krž. 7. DŽ atvirai papasakoti, išsakyti: Diedas kančių pamirkino, boba griekus išpažino LTR(Lš). Paskui, kap toji merga viską išpažino tai bobai, toj boba atsakė DS358(Vlk). Išpažìno, kad vogė Pns. ║ išduoti: Šitie ir kitus vagis išpažìno Dsm. 8. laikytis įsitikinimų: Tikrą tikėjimą išpažįstąs D.Pošk. Kadangi mes tave išpažį́stam, tad nepaduok mus pagonims, kurie tavęs nepažįsta BBJdt7,20. Yra teipag nekurie, kurie uparu savo vieros šventos krikščioniškos nenor išpažint PK209. \ žinti; apsižinti; atžinti; dažinti; įsižinti; pažinti; antpažinti; apsipažinti; atpažinti; įpažinti; išpažinti; pasipažinti; užpasipažinti; perpažinti; pripažinti; razsipažinti; susipažinti; užpažinti; peržinti; prižinti; susižinti